Ligonio patepimo sakramentas
Ligonio patepimo (sveikatos) sakramentas skirtas gydymui ir sveikatos stiprinimui. Jį įsteigė pats Jėzus Kristus ir nurodė teikti sunkiau sergantiems žmonėms su tikslu, kad šie pasveiktų.
Bažnyčia kviečia švęsti šį sakramentą esant tokioms sąlygoms:
– turint pastovų neįgalumą (pvz., diabetas, epilepsija, depresija);
– rimčiau susirgus (pvz., gripas vyresniame amžiuje, plaučių uždegimas, infekcija);
– prieš operaciją, prieš svarbaus gydymo kursą;
– perkopus 60 metų ribą (dėl amžiaus natūraliai išauga rizika sveikatai).
Šį sakramentą galima priimti reguliariai, tačiau ne dažniau kaip kas 6 mėnesius. Tačiau sveikatai rimčiau pablogėjus ar esant dar vienos operacijos poreikiui, galima ir verta priimti sveikatos sakramentą ir dažniau.
Svarbu šį sakramentą priimti būnant pašvenčiamosios malonės stovyje (neturėti sunkių nuodėmių), tad rekomenduojama prieš jį priimant atlikti Išpažintį.
Šv. Raštas apie ligonio patepimą:
Kas nors pas jus serga? Tepasikviečia bažnyčios vyresniuosius, ir jie tesimeldžia už jį, patepdami aliejumi Viešpaties vardu. Tikėjimo malda išgelbės ligonį, ir Viešpats jį pakels, o jeigu jis būtų nusikaltęs, jam bus atleista (Jok 5, 14-15).
Jie iškeliavo, ragino atsiversti, išvarė daug demonų, daugelį ligonių tepė aliejumi ir išgydė (Mk 6, 12-13).
Pastaba: Ligonio patepimo sakramentas nėra paskutinis patepimas. Mirštantiems ligoniams yra teikiamas Viatikas (lot. maistas kelionei). Tai taip pat yra patepimas ligonių aliejumi bei Šv. Komunijos suteikimas, tačiau su tikslu pastiprinti ligonį jo mirties valandoje, įkvėpti jam vilties, sutvirtinti tikėjimą, melsti jam ramybės ir ištvermės. Terminas “paskutinis patepimas” neturėtų būtų naudojamas, nes jis iškreipia sakramento esmę ir išgąsdina ligonius, kuriems iš tiesų reikia sveikatos.
